Terminų žodynėlis

Algarobas (juodasis algarobas) – pupinių  šeimos, algarobo genties medžių rūšis. Paplitęs Argentinoje ir Paragvajuje, Gran Čiako regione. Žydi spalio-lapkričio mėnesiais, vaisius veda lapkritį-kovą. Gali iškęsti ilgas sausras ir potvynius. Mediena tamsiai rudos spalvos, labai sunki, turi daug tanino. Naudojama prabangių baldų gamybai. Taninas naudojamas odų raugimui. Iš juodojo algarobo ankščių sėklų gaminami miltai.

Bombilė, bombilija (isp. Bombilla) – specialus metalinis šiaudelis su filtru, skirtas matei gerti. Gali būti įvairaus dizaino ir turėti skirtingų rūšių filtrus. Labiausiai paplitęs į šaukštą panašus bombilės modelis. 

Chimarrão, tai specialus matės paruošimo būdas, kilęs iš pietų Brazilijos. Priešingai nei įprastoje argentinietiško stiliaus matėje, sudarytoje iš grubaus malimo lapų, kotelių ir dulkių, chimarrão (arba braziliško stiliaus) matė yra sudaryta iš labai smulkaus malimo, šviežių matės lapų. Ši matė išsiskiria ryškia žalia spalva ir gaiviu šviežiai sumaltų lapų skoniu. Iš išvaizdos labai primena japonišką mačia arbatą (tačiau neturi nieko bendro su šia arbata). Dėl ypatingai smulkaus malimo, reikalauja specialaus paruošimo būdo ir įgūdžių, todėl paprastai nerekomenduojama pradedantiesiems. 

Guampa (iš kečujų kalbos huampa – „ragas“) – indas skirtas matei (tradiciškai – tereré) gerti. Įprastai naudojamas Paragvajuje, taip pat vietomis Argentinoje, Urugvajuje. Tradiciškai gaminama iš galvijo rago, tačiau šiais laikais vis labiau populiarėja alternatyvos iš medžio, metalo. 

Guarana (lot. Paullinia cupana, angl. Guarana, portug. Guaraná) – sapindinių (Sapindaceae) šeimos vijoklinis augalas, augantis Amazonijoje, daugiausia Brazilijoje. Vaisiai raudoni ar oranžiniai, su juodomis sėklomis. Jų sudėtyje gausu kofeino, tanino, proteino, krakmolo. Iš guaranos gaminama arbata, nealkoholiniai gėrimai, naudojama vaistų gamyboje ir tradicinėje medicinoje.

Gvaraniai – viena gausiausių Pietų Amerikos indėnų tautų, gyvenanti daugiausia tarp Urugvajaus ir Paragvajaus upių: dabartiniame Paragvajuje, Argentinoje bei pietų Brazilijoje, taip pat dalis Bolivijoje ir Urugvajus. Kalba gvaranių kalbomis, kurios priklauso tupių-gvaranių kalboms. Pavadinimas guaraní reiškia karį, tiksliau yra kilęs nuo gvaranių šūkio guará-ny („nukaukim juos“). Matės pasaulyje žinomi tuo, jog pirmieji atrado ir pradėjo vartoti matę. 

Ilex paraguensis arba paragvajinis bugienis, bugieninių (Aquifoliaceae) šeimos bugienių (Ilex) genties augalų rūšis. Krūmas, augantis daugiausiai Pietų Amerikoje: Argentinoje, Paragvajuje, Urugvajuje, pietinėje Brazilijoje. Naudojamas arbatai (matei). Auginti pirmieji pradėjo gvaraniai, vėliau – jėzuitų misionieriai, išplatinę matę net iki Ekvadoro. Pats pavadinimas kilęs iš kečujų kalbos žodžio mati – „puodelis“.

Yerba – šiuo terminu dažniausiai įvardijami apdoroti ir vartojimui paruošti matės lapai. 

Kalabasa (isp. calabaza), kalebasas, kalabašas – indas matei gerti, tradiciškai gaminamas iš paprastojo ilgmoliūgio (Lagenaria siceraria) vaisiaus. Dabartinės kalabasos yra įvairių formų, gaminamos iš metalo, plastiko, keramikos, porceliano ir kitų medžiagų. 

Matera (matero, mateador) – ištikimas matės gerbėjas, asmuo besidomintis ir reguliariai geriantis matę. 

Matė (arba yerba matė) – tonizuojantis gėrimas, gaminamas iš paruoštų ir išdžiovintų paragvajinio bugienio lapų, juos užpylus karštu vandeniu. Tai nacionalinis Argentinos ir Urugvajaus gėrimas. Naudojant šį terminą dažniausiai turima omenyje matės gėrimą, tačiau Argentinoje žodžiu matė yra apibūdinamas ir indas skirtas matei gerti arba pilnai paruoštas gėrimas kartu su indu. 

Palo Santo  (iš isp. k. „šventas medis“) atkeliavo iš Peru, Pietų Amerikos, kur buvo laikomas itin reikšminga ritualų dalimi. Šis medis laikomas ne tik šventu, bet ir stebuklingu. Tikima, kad smilkomos kvapniosios Palo Santo lazdelės padeda išvalyti supančią aplinką, atsipalaiduoti, pašalinti blogą energiją, pakelti nuotaiką, padeda malšinti galvos ir kaulų skausmus. Iš šio medžio pagamintos kalabasos ypač populiarios tarp matės mėgėjų, nes puikiai praturtina ir papildo natūralų matės skonį. 

Tereré, matės variantas, populiarus Paragvajuje, taip pat Brazilijos pietuose ir šiaurės Argentinoje. Nuo matės skiriasi tuo, kad užpilama ne karštu, bet šaltu vandeniu. Be to, į tereré, be matės, dar dedama kitų augalų: mėtų, citrinžolių. Kai kuriuose regionuose vietoje šalto vandens dedamos citrinų, ananasų, apelsinų sultys. Tereré, priešingai nei matė, geriama ne iš kalabasos, bet iš guampos, kuri gaminama iš jaučio ragų.